- įsipaitvėti
- įsipáitvėti Š įsigalėti, įsikeroti: Įsipaitvėjo skauduliai dygti Žem. | prk..: Išejo į ponus, įsipáitvėjo Lk. \ paitvėti; atsipaitvėti; įsipaitvėti; išpaitvėti
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
atsipaitvėti — BŽ402 atsigauti iš ligos, pasitaisyti. paitvėti; atsipaitvėti; įsipaitvėti; išpaitvėti … Dictionary of the Lithuanian Language
išpaitvėti — 1. intr. išsikapstyti iš ligos, pasitaisyti: Marti išpaitvėjo, t. y. išsitaisė J. | refl.: Kaip reiks išsipaitvėti iš tos ligos! Užv. Iš ligos išsipaitvėjo sūnus J. Išsipaitvės (išsipagirios, išsiblaivys), nedvės, žaltys! (apie girtuoklį) Lk. 2.… … Dictionary of the Lithuanian Language